Neretas Evaņģēliski luteriskā baznīca

Neretos liuteronų bažnyčia kaip kultūrinė ir istorinė vertybė 1545 m. Neretoje stovėjo medinė bažnyčia, kuri buvo ant griūties ribos. 1567 m. Kuršo kunigaikštis išleido įsakymą pastatyti naują bažnyčią. Bažnyčios pamatai buvo padėti 1584 m. Bažnyčią pastatė grafas Vilhelmas fon Efernas. Bažnyčios statyba buvo baigta 1593 m. 1670 m. liepos 9 d. bokštas sudegė iki varpinės. Dabartinis bokštas pastatytas ant senosios platformos ir yra 38,67 m aukščio. Bažnyčia pastatyta manierizmo stiliumi, linkusiu į vėlyvąją gotiką. Bažnyčią puošia gražus XVII a. sietynas, kurį, išgelbėtas mūšyje, padovanojo švedų pulkininkas Plettenbergas kaip padėką Dievui už apsaugą. Ypatingą vietą bažnyčioje užima P. Handlerso sukurtas altoriaus paveikslas „Kristus ant kryžiaus“ ir du 1900 m. pagaminti vitražai „Kristus Kafarnaume“ ir „Žengimas į dangų“. Bažnyčioje buvo įrengti 1893 m. Vokietijoje pagaminti vargonai. Laikui bėgant, bažnyčia karuose ir neramumuose nukentėjo palyginti mažai. 1812 m. Prancūzijos kariuomenė, perplaukusi Neretos upę, bažnyčioje įrengė miltų sandėlį. 1817–1818 m. bažnyčia po apgadinimo buvo atstatyta. Po to bažnyčia labiausiai nukentėjo Pirmajame pasauliniame kare, kai liudytojų valdymo laikais bažnyčioje buvo kalinami įkaitai, o vėliau joje buvo įkurta ligoninė. 1998 m. Nacionalinė kultūros paveldo valdyba įtraukė Neretos bažnyčią į nacionalinės svarbos kultūros ir istorijos paminklų sąrašą.